Kodėl būna sunku suprasti kitą?

Kodėl būna sunku suprasti kitą

Supratimas – mąstymo proceso dalis, nagrinėjamo dalyko prasmės ir reikšmės suvokimas. Kai kurie žmonės nori būti suprasti, bet retai taip gaunasi. Tai lemia daug priežasčių, tačiau pagrindinės priežastys yra kito asmens nenoras įstengti gyliai pažinti žmogaus vidinį pasaulį bei asmens kitoks pasaulio supratimas ar gyvenimiškos patirties neturėjimas.

Žmogui sunku suprasti kitą, nes jis nežino jo jausmų. Visi išgyvenimai ir jausmai pas kiekvieną yra skirtingi, todėl žmogus negali išgyventi kito jausmų ir pilnai jo suprasti. Galima tik užjausti, išklausyti ir patarti. Visada sunku nuspėti, ką žmogus išgyvena, ką jis jaučia – tai yra kitiems tiksliai nežinoma. Tokį žmogų vaizduoja XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja neoromantikė, pedagogė, labdarė Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“. Viena iš svarbiausių kūrinio veikėjų mamatė Marija yra rami, aukojasi dėl vaikų bei aukoja laiką valstiečiams. Ji -  atlaidi, jautri, dvasinga. Tačiau su vyru Liudviku jie yra skirtingi žmonės. Liudvikui svarbūs dvaro reikalai, buitis, jis yra praktiškas, griežtas. O mamatė yra dvasinga, jausminga, lakios vaizduotės moteris, ne visada mokanti pasirūpinti dvaro reikalais. Vyras priekaištauja žmonai, kad ji per daug jausminga ir ne visada moka prižiūrėti ir vadovauti tarnams. Ji kartais mieliau pati atlieka darbą, negu liepia kitiems. Mamatė gerbia savo vyrą, nori būti gera žmona ir šeimininke, supranta savo pareigas, tačiau mieliau būtų buvusi gailestingąja seserimi ir padėtų vargšams. Šatrijos Ragana irgi buvo labai gera ir darbšti moteris, nes dirbo mokytoja, organizavo visuomeninį darbą, labdaros rinkimus. Mamatė, kaip ir autorė, suvokė, kad valstiečius reikia mokyti, gydyti, jiems padėti, patarti. Gerumas visais laikais buvo vertinamas. Tačiau dabartinėje visuomenėje, kaip ir anskčiau, žmonės yra labiau susitelkę į savo rūpesčius, todėl dažnai jiems trūksta laiko, o kartais noro įsigilinti į kito problemas. Šiandien pagalba kitiems dažnai traktuojama kaip kišimasis į kito asmeninį gyvenimą. Toks požiūris ir nulėmė žmonių abejingumą, nenorą padėti, nemokėjimą išklausyti bei užjausti. Taigi suprasti kitą žmogų yra sunku, neįsigilinus į jo jausmus bei išgyvenimus.

Žmogui sunku suprasti kitą, nes abudu nėra susieti panašiomis vertybėmis. Vertybės – individualus kiekvieno žmogaus supratimas apie pasaulį, kuris pradedamas formuoti ankstyvoje vaikystėje. Suradę žmogų su panašiomis vertybėmis mes lengviau randame bendrą kalbą. Šeima, tradicijos ir ypač aplinka kiekvienam iš mūsų padeda susikurti skirtingą savo vertybių sistemą, tačiau galutinį sprendimą šioje sistemoje padarome kiekvienas atskirai, pasirinkę tai, kas mums atrodo geriausia, reiškmingiausia.  Paprastai mes vertiname kitą žmogų pagal savo patirtį ir suvokimą apie gyvenimą, tačiau tai – individualus suvokimas, kurį dažniausiai negalima pritaikyti kitam asmeniui. Vienas iš moderiniųjų lietuvių rašytojų, savo kūriniuose nagrinėjųsių žmogiškumo svarbą ir jo vertybes, buvo rašytojas Jonas Biliūnas. Jis padėjo tašką moderniai prozai. Autoriaus kūrinių centras yra kitų arba likimo nuskriaustas, kartais vienišas, žmogus. Novelėje “Ubagas” aprašomas trumpas jaunuolio susitikimas su duoneliautoju, kuris, pasirodo, yra jo senas šeimos draugas. Petras Sabaliūnas savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Suteikęs savo vaikams meilę, rūpestį bei šilumą iš jų nieko negauna – jo sūnus jį išvaro iš namų. Pasakotojas, Dėdei Petrui duodamas duonos riekią, jaučiasi kaltas dėl jaunosios kartos padarytų skriaudų, jis Petrą supranta ir užjaučia. Skaitydami šį kūrinį mes galime suprasti, kokie žiaurūs mes galime būti savo tėvams (500) ir kokie kartais atlaidūs tėvai gali būti savo vaikams, kaip tėvai aukojasi dėl vaikų gerovės, o vaikai to nevertina – jie nesupranta savo tėvų. Taigi suprasti kitą žmogų yra sunku, kai tarpusavyve nesutampa supratimas apie pasaulį.

Viską apibendrinęs galiu teigti, kad suprasti kitą žmogų yra sudėtinga, nes tam įtakos turi empatijos ir supratingumo stoka, bejausmis požiūris į situaciją bei gyvenimiškos patirties neturėjimas. Šie dalykai neigiamai veikia nesuprastą individą, kadangi jam nebelieka jokios atramos ir tenka savarankiškai spręsti savo problemas, pasiduoti lemčiai. Norėdami šių komplikacijų atsikratyti, reikėtų stengtis dažniau užjausti, paguosti, palaikyti ir visokeriopai padėti bėdoje esančiam žmogui.