Kontrreformacija ir reformacija (Pamąstymai)

Prieš Renesansą vyravo Viduramžių laikotarpis. Visuomenėje vyravo 3 luomai (dvasininkai, bajorai, valstiečiai arba miestiečiai arba prastuomenė), valsybes valdė karaliai, o šiuos valdė religijos vadovas popiežius, nes tik šis galėdavo suteikti karaliaus titulą ir uždėti karūną. Paprasti žmonės tikėjo Bažnyčios skleidžiama katalikiškąja krikščionybe, didelis kiekis visuomenės buvo tamsuomenė, nemokėjo skaityti, rašyti, jei buvai turtingas galėjai išsipirkti nuodėmes su indulgencija.

Pamatę neteisybę kitaip mąstantys asmenys pasirenka prieštarauti tokiai santvarkai, atsiranda reformatoriai, kurie kritikuoja Europos katalikų bažnyčią, teigia, kad nuodėmę gali išpirkti tik atgaila, o ne indulgencija (mokestis kurį rinkdavo katalikų dvasininkai iš žmonių, kurie norėdavo nusiplauti nuodėmes), bažnyčios mokslas turi būti prieinamas visiems. Vienas iš reformatorių Martynas Liuteris išverčia iki tol lotyniškai skaitomą ir interpretuojamą Bibliją į vokiečių kalbą vokiečių visuomenei. Martyno Liuterio kitoks mąstymo būdas suformuoja kitokią katalikybes šaką protestatizmą – liuteronybę.

Visuomenėje bręsta jėga, reikalaujanti daugiau panašių reformų, ir ta jėga vadinama – REFORMATORIAIS, kurie siekė išsivaduoti nuo priklausomybės katalikų bažnyčiai. Reformatoriai vertė ir leido knygas, steigė mokyklas ir universitetus skirtus plačiąjai Europos visuomenei.

Kontrreformatoriai, buvo katalikų pusės atstovai, kurie stengėsi numalšinti sniego kamuolio efektą įgaunančias reformatorių idėjas, todėl prisitaikydami steigė savo universitetus ir mokyklas skirtas Europos piliečių daugumai. Jie paskiria jėzuitų ordiną vadovauti universitetams ir juose mokyti, pavyzdžiui, Vilniuje 1579 metais jėzuitai įkuria Vilniaus universitetą.

Apibendriant, visuomenei ši nesantaika tarp religinių krikščionybės šakų buvo naudinga, nes visuomenė galėjo ir turėjo pasirinkimą, o tai skatino tamsios visuomenės mąstymą, kai kurioms šeimoms atsirado galimybė nebesiųsti savo vaikų mokytis į kunigų seminarijas, o siųsti juos į universitetus, kurie mokė teisės ir filosofijos ir panašių dalykų, toks veiksmas į pasaulį vėliau atvedė ne vieną šviesų protą, kuris sukūrė aukštą vertę turinčių kūrinių ar įrenginių. Galiausiai, susilpnėjus bažnyčios ar religijos įtakai Europos visuomenė, galėjo sukti savo protus į Antikos epochą, kuri ir paskatino susikurti Renesanso epochai.