Kryžiaus žygių į Rytus (XI-XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime

Kryžiaus žygių idėja kilo XI a. kovose su musulmonais Ispanijoje, kur ispanams padėjo prancūzų riteriai. Popiežiui atrodė, kad tokiu pat me- todu galima kovoti su islamo išpažinėjais ir kitur. Kol Palestiną valdė ara- bai, krikščionys be kliūčių galėjo lankyti Jeruzalę. Kai Palestiną nukariavo turkai seldžiukai, jie ėmė trukdyti piligrimystes, persekioti vietinius krikščionis. Bizantija paprašė Vakarų paramos. Klermono bažnytiniame susirinkime 1095 m. popiežius Urbonas II pakvietė krikščionis dalyvauti šventame kare su turkais seldžiukais ir gauti nuodėmių atleidimą.

Istorikai išskiria kelias kryžiaus žygių priežastis:

• tuo metu Europoje buvo per daug gyventojų, žemės vertė ieškoti pragyvenimo šaltinio;

• Europos dykinėjęs kilmingas jaunimas eikvojo energiją tarpusavio ko- voms ir griovė taiką žemyne;

• valstiečiai siekė pagerinti savo buitį;

• nemažą vaidmenį vaidino religinis fanatizmas.

------------------------------------------------------------------------------

1096-1270 m. įvyko septyni (kai kuriais skaičiavimais - aštuoni) kry- žiaus žygiai į Rytus. Jau pirmojo žygio metu užėmę Jeruzalę, kryžiuočiai puolė visus žudyti. Buvo sukurta Jeruzalės karalystė. Gynybai sulmonų įkurti riterių ordinai. Jie išsivystė iš prieglaudų ir brolijų, kurios nuo mu- buvo skirtos klajojantiems piligrimams apsaugoti. Po kurio laiko musul- monai atsiėmė Jeruzalę. Kai kurių kryžiaus žygių objektu tapo ne Jeruza- lė, o kiti miestai žemėse (pvz., Konstantinopolis).

Kryžiaus žygių padariniai:

Rytuose liko ryškūs europiečių civilizacijos pėdsakai - tvirtovės užkariautose vietose ir pan.;

Europa perėmė Rytų kultūros ir kitus laimėjimus. Pavyzdžiui, pasikeitė europiečių buitis. Prieš valgį buvo pradėta plauti rankas, maudytis karštose voniose. Keitėsi maisto racionas, nes Europoje imta auginti ryžius, grikius, citrinmedžius, abrikosus, arbūzus, pradėta vartoti cukranendrių cukrų;

Kryžiaus žygiai padėjo stabilizuoti Europą, išsiuntus didelį kiekį tarpusavyje nesutariančių jaunuolių. Monarchams dėl to buvo lengviau suvienyti valstybes, paspartėjo jų centralizacija;

Vakarų Europoje XII-XIII a. paspartėjo baudžiavos nykimas, nes feodalai dėl lėšų ir darbo rankų stygiaus ėmė daryti valstiečiams nuolaidas:

+leisdavo išsipirkti iš baudžiavos, vietoj jos mokėti piniginę duoklę. Kartais valstiečius iš baudžiavos į laisvę paleisdavo ir išvykstantys Šventosios žemės vaduoti riteriai;

Kryžiaus žygiai padidino Katalikų bažnyčios prestižą. Kovose su kunigaikščiais sutvirtėjus popiežiaus pozicijoms, jis įvedė karo žygio mokestį dvasininkijos reikmėms. Dalis šių lėšų buvo skiriama kovoti su eretikais;

Kryžiaus žygiai sukėlė pirmuosius žydų persekiojimus, kurie labai paplito viduramžiais. po kryžiaus žygių dar labiau nusilpo Bizantija. Išaugo ir suklestėjo Venecijos, Genujos uostai.