LT V. Šekspyro "Hamletas"

Apie kūrinį

VEIKSMAI

1 VEIKSMAS 1 SCENA

Laikas – po vidurnakčio, sargybinių keitimosi laikas, iki paryčių liko nedaug. Nuotaika – įtempta, paslaptinga, gūdi. Nuotaiką sukuria sargybinių pokalbiai apie iš Norvegų karaliaus atimtas žemes Danai po karo atėmė žemes, todėl sklinda gandai, kad Norvegų karaliaus sūnus ruošiasi karui, kad atsiimtų prarastas žemes. Tuo tarpu danai lieja patrankas, ruošia laivus ir padidino sargybos kiekį. Taip pat sargybiniai kalbasi apie matytą vaikščiojančią dvasią (mirusio Hamleto tėvo), kuri nebyliai pro juos praėjo ir išnyko gaidžiui sugiedojus.

2 SCENA

Naujasis karalius Klaudijus kalba apie senojo karaliaus netektį ir sužadėtuves su jo žmona. Laertas prašo karaliaus leidimo išvykti į Prancūziją, nes ten jam labiau patinka. Karaliui leidus, įsterpia Hamletas primindamas apie sielvartą. Klaudijus bando priversti Hamletą baigti gedėti. Karalienė Klaudijui antrina. Klaudijus ir karalienė nori, kad Hamletas išvyktų į Vitenbergą. Hamletas sutinka Horacijų. Horacijus Hamletui papasakoja apie paryčiais matytą jo tėvą primenančią šmėklą.

3 SCENA Laertas atsisveikinia su Ofelija. Moko, kad ši neatsiduotų Hamletui. Atėjęs jų tėvas Polonijus paskubina Laertą į laivą, Ofelijos paprašo atsargumo.

4 SCENA

Horacijus ir Hamletas laukia karaliaus šmėklos. Šmėkla pasirodo ir parodo Hamletui kur eiti.

5 SCENA

Hamletas kalbasi su šmėkla. Šmėkla prašo jo atkeršyti už tėvo nužudymą. Hamletas pasiryžta atkeršyti. Šmėklai dingus Hamletą pasitinka Bernardas ir Horacijus. Hamletas liepia jiems prisiekti neprasitarti apie šiuos įvykius.

KELIOS IŠVADOS

• Visi pavaldiniai sukuria dirbtinę atmosferą, siekdami suvaidinti, kad gedi mirusio karaliaus. Nors iš tikrųjų tai tik išoriniai efektai. Viskas yra kitaip. vieninteliam Hamletui yra kažkoks keistas jausmas viduje ir jam nereikalinga išorinė vaidyba.
• Hamletas labiausiai nusivilia moterų gimine, nes jo motina yra silpna moteris. Ji nesugeba rinktis teisingai. Renkasi, tai kas jai yra patogiau. Dėl to Hamletas taip pat nusivilia ir pasaulio absurdiškumu, jis yra aštraus proto geba atskirti melą nuo tiesos. Akivaizdus melas jį slegia.
• Hamletas kenčia dėl vienatvės, sąjungininkų trūkumo, motinos vengimo suvokti tiesą.
• Sodas “Hamlete: yra susijęs su Dieviškojo sodo iš Biblijos analogija, nes ten buvo įvykdyta pirmoji nuodėmė. Kaino ir Abelio istorija primena Klaudijaus ir Hamleto tėvo istoriją, kai brolis nužudo savo brolį dėl asmeninės gerovės.

II VEIKSMAS 1 SCENA

Polonijus Renaldui liepia sužinoti viską apie savo sūnų Laertą. Ateina Ofelija, kuri papasakoja savo tėvui apie tai, kaip pas ją atėjęs Hamletas buvo visas išsiraršęs ir elgėsi lyg išprotėjęs. Polonijus nutarė, kad Ofelijos šaltumas Hamletą išvedė iš proto.

2 SCENA

Karalius prašo Rozenkranco ir Gildensterno išsiaiškinti, kas atsitiko Hamletui. Jiems išėjus pas karalių ateina Polonijus, sako kad turi gerų žinių. Norvegų karaliaus sunėnas buvo sudrausmintas nepulti Danijos, o karius ir resursus panaudoti kampanijai prieš lenkus. Norvegai prašo Danijos leidimo pervesti savo kariuomenę į Lenkiją. Karalius nudžiunga, tada Polonijus sako, kad dėl meilės Ofelijai Hamletas pakvaišo. Polonijus parodo karaliui Hamleto laišką. Hamletas su Polonijum šnekasi, juos sutinka Rozenkrancas ir Gildensternas , abu bando iš Hamletos sužinoti jo elgesio priežastis ir ateities veiksmus. Atvyksta aktoriai. Hamletas slapčia jų paprašo suvaidinti karaliaus nužudymo sceną. Aktoriai prieš aukšuomenę suvaidina sceną, kurioje vyko karaliaus nužudymas, dėl tokios scenos Klaudijus išeina, iš to Hamletas nusprendžia, kad Klaudijus nužudė jo tėvą.

III VEIKSMAS 1 SCENA

Karalienė, Klaudijus klausinėja Rozenkranco ir Gildensterno apie tai, ką jie sužinojo iš Hamleto. Ateina Polonijus, kviečia tuosius pasižiūrėti Hamleto spektaklio. Po to Klaudijus paprašo karalienės išeiti, nes jis yra sugalvojęs patikrinti Hamleto meilę Ofelijai. Ateina Hamletas sutinka Ofeliją, pasako “Būti ar nebūti…“. Hamletas apsimeta išprotėjusiu, filosofuoja, taip parodydamas, kad Ofelija jam nerūpi ir jis jos nemyli. Klaudijus suprato, kad ne dėl meilė Hamletas pamišęs, todėl nusprendžia jį siųsti į Angliją, Polonijus tokį sprendimą palaikė irgi.

2 SCENA

Hamletas moko aktorius kaip sakyti monologą, kad nereikia būti bejausmiems, priešingai, tai reikia daryti jausmingai, bet neperspausti. Aktoriams išėjus, pas Hamletą ateina Rozenkrancas ir Gildensternas, Polonijus. Hamletas paprašo visų paraginti aktorius. Paskui Hamletas sutinka Horacijų ir paprašo jo stebėti karaliaus elgesį. Susirinkus kilimingiesiems stebėti vaidinimo, paprašo Ofelijos leidimo padėti savo galvą ant jos kojų. Hamletas paaiškina Ofelijai vaidinimo siužetą – jis realios situacijos analogas: yra karaliai, karalius nužudomas pripilant nuodų jam į ausį. Klaudijus prašo sustabdyti vaidinimą. Horacijos ir Hamletas aptaria šį įvykį. Ateina Rozenkrancas ir Gildensternas, kviečia Hamletą pas karaliėnę ir praneša, kad Klaudijus nekaip jaučiasi nuo tulžies. Rozenkrancas siekia išsiaiškinti Hamleto pamišimo priežastį. Prie jų prieina aktoriai, siūlo pagroti fleita, tačiau netikrieji Hamleto draugai nemoka, o Hamletas nenori, R. ir G. bandymus susidraugauti prilygina fleitos vožtuvėlių spaudinėjimui. Polonijus skubina Hamletą eiti pas karalienę.

3 SCENA

Klaudijus kalbasi su R ir G dėl kelionės š Angliją. Jiem išėjus pasirodo Polonijus, kuris praneša, jog Hamletas nuėjo pas karalienę. Klaudijaus monologas apie jo jausmus, geležinius kelius. Hamletas pamatęs klupintį Klaudijų nori jį nužudyti, tačiau nusprendžia , kad taip padarius Klaudijui atsirastų tikimybė patekti į dangų. Hamletui pasitraukus, Klaudijus sau sako: “tik žodis skrenda, ne mintis žmogaus. Bevaisis žodis nepasieks dangaus.”

4 SCENA

Į karalienės kambarį ateina Polonijus, jie apsitaria ką karalienė turi sakyti Hamletui. Polonijus pasislepia už pakabinto kilimo. Atėjus Hamletui, karalienė su juo kalbasi apie jo eglesį ir kaip jis įžeidė Klaudijų. Hamletas išsitraukia kalaviją, nenužudo motinos tačiau per kilimą nuduria Polonijų. Karalienė su Hamletu toliau kalba. Hamletas jai atveria akis, tačiau ši vis tiek nepalaiko jo pusės. Dvasia paskatina tęsti pokalbį su karaliene, Hamletas jai pasako ką ji turi daryti.

Būti ar nebūti

1. Gyventi susitaikyti, išlikti ar kovoti, bet mirti?
2. Ginti idealus, kokybiškai gyventi ar nieko nedaryti, gyventi mirusiam?

Ofelija

Yra silpna, drovi, drovi, jauna mergaitė. Nesupranta, kad tėvui ji tėra įrankis, jo valdžios žaidimuose. Su Hamletu ji nesusikalba, nes ji nebando klausytis Hamleto, o jis nededa pastangu padėti jai suprasti. Meilė įmanoma tik jei abu individai susikalba, to čia nėra. Mes galime pastebėti, kad Hamleto matymo laukas yra žymiai didesnis už Ofelijos, tai reiškia, kad ji negali suvokti Hamleto savarankiškai, nebent jis pats jos lygiu viską aiškintų. Tik vienuolyne Ofelija išliktų. Įmanoma augti kartu, bet ne vienam auginant kitą.

Rozenkrancas ir Gildensternas

Melagiai, siekia neaiškių tikslų, nes pataikauja Klaudijui. Remiantis jais, jie nėra tokie laimingi, kad būtų Fortūnos kepuraitės aukštumoje, tačiau yra pakankamai gerai įlindę, kad gyventų ir vargo nematytų.

Klaudijaus savybės (antagonistas)

Klaudijus vaizduojamas kaip sukta, šaltakraujiška ir asmeninių interesų siekianti asmenybė. Tokia asmenybė yra pavojinga, nes ji yra neabejojanti savimi, siekianti asmeninių tikslų bet kokia kaina. Pavyzdžiui, Klaudijus siekdamas sosto, valdžios nužudo Hamleto tėvą ir netgi skatina žmones ir patį Hamletą, kad šie greičiau pamirštų senąjį karalių ir siaubingą nutikimą.

Karalienės savybės

Karalienė yra susitaikanti, ieškanti vietos po saule, moteris. Žuvus jos vyrui, jai viskas buvo gerai ištekėti už Klaudijaus. Hamleto reikalai jai nelabai rūpi.

Hamletas (protagonistas)

Hamletas jaunas ir protingas žmogus, studijavęs Vitenbergo universitete (Vitenbergas buvo garsus tuo, kad tai buvo protestatiškas universitetas, tuometiniu laikotarpiu tai skaitėsi kaip ir maištininkų universitetas, taigi Hamletas vienas iš tų, kuris nesitaiko su viskuo taip paprastai). Siekė išsiaiškinti tiesą dėl tėvo žmogžudystės.

Hamletui suvokus tikrąją tiesą, ir pamačius visuomenės vengimą ją pripažinti, suvokti, jis nebegali išvykti į Vitenbergą. Apleistas sodas jį įkalino Danijoje, nes jam yra skirta atskleisti tiesą.